Kelionė į Europos Parlamentą

Gana džiugiai keturios kelmiškės sutiko LSDP Kelmės skyriaus pirmininko Vaclovo Andrulio ir pavaduotojos Linos Balčiūnienės pasiūlymą vykti į Europos Parlamentą Srtasbūre, Prancūzijoje. 32 partiečių, lydimų EP atstovės Lietuvoje Linos Šaltienės, gido Vytauto Sidaro, grupė autobusu aplankė ne tik Europos Parlamentą, bet ir daug kitų Europos žymių miestų ir miestelių. Vokietijos mieste Dresdene ekskursija  prasidėjo nuo Teatro aikštės, kurioje puikuojasi Drezdeno operos pastatas, Hofkirche bažnyčia bei didžiausia Drezdeno įžymybė – XVIII a. Cvingerio muziejų kompleksas, kurio to meto Saksonijai pavydėjo visa Europa. Šiandien Cvingerio komplekse lankytojus džiugina kelios meno, porceliano, senovinių ginklų ir kitos ekspozicijos. Netoli Cvingerio komplekso – ilgai Saksoniją valdžiusios Vetinų karališkosios dinastijos rezidencija. Susitikimas su europarlamentare Vilija Blinkevičiūte prasidėjo pažintimi su gana maloniais apsaugininkais. Vilija kaip visada buvo maloni ir dėmesinga, mielai pasakojo apie darbą Europos Parlamente, minėdama, kad nuo 1952 metų Strasbūras yra pagrindinė EP būstinė, čia vyksta per metus 12 sesijų (kita EP būstinė – Briuselis). Ji minėjo, jog EP dirba 28 valstybių atstovai, kurie kalba 24 kalbomis. Patekę į posėdžių salę lietuviai pasitikrino, jog iš tiesų visos posėdžių sesijos yra verčiamos ir į lietuvių kalbą – reikia tik užsidėti ausines. Europarlamentarė Vilija dirba trijuose komitetuose. Beje, lietuvių EP yra 11. Daugiausia – net 96 nariai – yra iš Vokietijos, mažų valstybių, tokių kaip Kipras, Malta, čia vos po 6 atstovus. ,,Politika irgi profesija, reikia ją išmanyti“, – teigė V. Blinkevičiūtė, vis minėdama, su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos atstovai Europos Parlamente, kurį Vilija vadina diplomatijos universitetu.

Po pietų tęsėsi ekskursija Strasbūre: aplankytas senamiestis, iš kurio atsiveria puikus vaizdas į gražiausią senojo miesto rajoną – „Mažąją Prancūziją“, aplankyta Dievo Motinos katedra, senoji Turgaus gatvė su turtingai dekoruotais elzasietiškais namais, sudarančiais unikalų miesto ansamblį. Kitą dieną aplankyta viduramžiais alsuojanti Konigsburgo pilis, gerėtasi apylinkių panorama nuo didžiojo bastiono. Vaizdingu „vyno keliu“ kelionė tęsėsi  mažame Riquewihr miestelyje, laikomame Elzaso krašto vynuogynų perlu ir stebinantį savo architektūra. Po to kelionė į Kolmarą – Elzaso vynų sostinę. Grįžtant – vėl Vokietija –  Rotenburgas prie Tauberio upės, miestas, kuriame, atrodo, sustojęs laikas. Niekur viduramžiai nėra pilni tokios gyvybės, kaip čia. Be to, šis miestas  net ir vasarą ,,kvepia“ Kalėdomis. Visus metus atidarytoje kalėdinėje parduotuvėje galima rasti visko, ko reikia šiai šventei. Viduramžių vartai vingiuotomis gatvelėmis veda link fontanų, bokštų, Šv. Jokūbo bažnyčios, Turgaus aikštės, rotušės.

,,Tiktai asilas iš kelionės negrįžta arkliu“, – grįžtant juokavo gidas Vytautas. Kad socialdemokratai grįžo pilni geriausių įspūdžių, žinių ir patirties – niekas nenuginčys.

 

Emilija Kvietkuvienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *